2017 metus paskelbus Piliakalnių metais atsirado gera proga prisiminti šiuos pačius ryškiausius proistorės liudininkus, išlikusius iki mūsų dienų, ir iki šiol dar tik nedidele dalimi suprastus. Ta proga 2016 m. parengėme, 2017 m. įvykdėme. o 2018 m. savo iniciatyva tęsiame projektą "Piliakalnių slėpiniai: nuo bronzos amžiaus sodybų iki Gedimino pilies". Viena iš projekto veiklų - šio tinklalapio sukūrimas.
Tinklalapio užmanymas - pateikti moksliniais tyrimais pagrįstus duomenis apie Lietuvos ir aplinkinių kraštų piliakalnius, jų tyrimus, tyrimų rezultatus ir Lietuvos bei aplinkinių kraštų piliakalnių žemėlapį. Tekstai ir žemėlapis publikuoti fb paskyroje piliakalniai/hillforts.
Tinklalapyje publikuojami Vilniaus universiteto doktorantų (Vytenio Podėno, Dovilės Baltramiejūnaitės, Mindaugo Grikpėdžio), Vilniaus universiteto Archeologijos katedros dėstytojo dr. Aleksiejaus Luchtano, dr. Vytauto Volungevičiaus ir Vilniaus universiteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros jaunesniojo darbuotojo Lino Tamulyno bei Vilniaus universiteto afiliuotojo mokslo darbuotojo dr. Roman Širouhov tekstai.
Už sėkmingą projekto įgyvendinimą gavome Kultūros ministerijos atminimo medalį, kuo be abejo džiaugiamės
Tai oficiali dalis.
O neoficialiai - nusibodo prof. A. Bumblausko klausimas: - ar iš tikro pas mus daugiausia piliakalnių ?
Šiandien atsakome: - taip, vieta, kurioje daugiausia piliakalnių, yra Lietuvoje.