Piliakalnių tyrimų metu randama įvairiausių radinių, kurie padeda tiksliai nustatyti kada piliakalnyje buvo vykdyta aktyvi veikla, t.y. stovėjo statiniai, gyveno žmonės. Nors dažnai piliakalnių radiniai pristatomi kaip masiniai, neįdomūs, nes tai būna kasdieninės buities daiktai, o ne papuošalai, visgi retkarčiais aptinkama ir unikalių daiktų.
Šioje mūsų tinklalapio dalyje pateikiame informaciją apie piliakalnių tyrimų metu rastus įdomesnius radinius. Didžioji dalis informacijos skelbta fb paskyroje piliakalniai/hillforts, o tinklalapyje tekstus galite rasti .pdf formatu, paspaudę ant paryškintų teksto dalių.
Ankstyvuosiuose bronzos amžiaus piliakalniuose yra aptikta bronzinių kirvių liejimo formų, kas liudija, jog čia užsiimta bronzos lydimu ir dirbinių liejimu.
Įdomu tai, kad liedami bronzinius kirvius, ankstyvųjų piliakalnių gyventojai puošėsi iš kaulo pagamintais papuošalais, kurie buvo centrinėje ir šiaurės Europoje gamintų bronzinių papuošalų imitacijos
Vėlyvuosiuose brūkšniuotosios keramikos piliakalniuose rasta pakankamai idomių radinių, rodančių audimo veiklą - Djakovo tipo svorelių (audimo staklių pasvarų).
5-iuose lietuvos piliakalniuse rasta V-VI a. dauojamų trisparnių strėlių antgalių, rodančių, kad tais laikais piliakalnius puolė svetimtaučių gentys, naudojusios klajokliškus ginklus.
17-oje Lietuvos piliakalnių aptikta javų grūdų, datuojamų nuo pirmųjų amžių iki XIV a.
I tūkstantmečio pabaigoje Kaukų-Obelytės piliakalnyje rastas įdomus kabutis, sietinas su Rusios kunigaikščio Riurikaičių dinastijos Kijevo kunigaikščio Jaropolko Sviatoslavyčiaus simbolika. Tai tarsi rodytų artimus Užnemunės kontaktus su Kijevo Rusia X a.
Mažulonių piliakalnyje aptiktas amforos fragmentas nurodo, kad į mūsų kraštus patekdavo egzotiškos prekės iš Juodosios jūros regiono.
Kernavėje, kunigaikščio Traidenio pilies kalne rastas netgi pirmųjų lietuviškų pinigų - sidabrinių ilgųjų lobis.
